- kloja
- klojà dkt. Klojõs pradžià.
.
.
kloja — klojà sf. (4) 1. klojimo vyksmas: Vežimą linų paklojom, ir po klõjai Ds. Rytoj bus linų klojà, tai prašom talkon Lnkv. Linų klojà mums šįmet nenusidavė J.Jabl. 2. klojimo laikas: Jau linų klojà atėjo Ig. Gera klojà nutiko, tai gražūs linai… … Dictionary of the Lithuanian Language
klojavimas — klojãvimas sm. (1) → klojuoti 2: Negalės pjauti, kol būs klojãvimas rugių Varn … Dictionary of the Lithuanian Language
kloti — kloti, ja, jo 1. tr. SD333, R tiesti, dėti, guldyti ką ant paviršiaus: Lentas klojo ant tako Kp. Skyniau skyniau skynimėlį, klojau klojau klojimėlį Krkn. O ką kalba apynėlis, iš žemės dygdamas, iš žemės dygdamas? – Jei jūs manęs neprismeigsit, aš … Dictionary of the Lithuanian Language
Dafnis — Dàfnis m DEFINICIJA 1. mit. prvi pjevač pastirskih pjesama sa Sicilije, sin boga Hermesa i nimfe; u književnosti i umjetnosti pogodan lik za veličanje idiličnog pastirskog života 2. knjiž. u prvom ljubavnom romanu europske književnosti Dafnis i… … Hrvatski jezični portal
klojėjas — ( is), a smob. (1) 1. kas ką kloja, kreikia: Linų klojėjai grįžta iš darbo Kp. 2. kas kloja, taiso (patalą): Liko … sesulė, patalėlio klojėjėlė TŽI255. 3. dengėjas: Vienas kunigas turėjo savo kieme vieną seną stogo klojėją Kel1882,329. | Stalo… … Dictionary of the Lithuanian Language
tiltas — tìltas sm. (1) KBII55, Š, DŽ, NdŽ, (3) Ds, Rm, Kpč, Tlž, Vrb, Vv 1. R, Sut, N, I, K, J, M, LL90, MitI315, Rtr, Š, KŽ statinys, jungiantis kelią, geležinkelį per upę, daubą ir kt.: Tìltas – statinys, kuriuo virš vandens telkinio, tarpukalnės ar… … Dictionary of the Lithuanian Language
Vakarinė — Vakari̇̀nė dkt. Vakari̇̀nė klója ei̇̃nančiai gul̃ti Sáulei pãtalą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pagraibstyti — pagraibstýti vksm. Výras rankà pagrai̇̃bsto smė̃lį, glaistytuvù palýgina, klója cementi̇̀nę plỹtą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apklostytojas — ( is KII222), a smob. (1) kas sienas kloja apmušalais, sienos popierių lipdytojas. klostytojas; apklostytojas … Dictionary of the Lithuanian Language
atklojėti — tr. 1. sarginti (kiek laiko): Kaip insirgo vyras, tai septynerius metus atklojėjau Prng. 2. daryti, kad atsistovėtų, išdirgtų (linai): Velnių neštieji ir pamestieji, negalėjo linų geriau atklojėti! J.Balt. Visi jie (linai) atklojėti ir pristatyti … Dictionary of the Lithuanian Language